2022 metų konferencija

BILIETAI

Sveikinimo žodis

Dalia Grybauskaitė

Prezidentė

„Fast, Fair and Fun: the future of digital“

Audrey Tang

Taivano Skaitmeninės ekonomikos ministrė

Įspūdingos biografijos asmenybė, talentinga programuotoja, už socialines inovacijas
atsakinga ministrė.

Skaityti daugiau

Audrey Tang vadinama vienu žymiausių Taivano IT protų. Audrey biografija įspūdinga. Ji vadinta vaiku vunderkindu: penkerių jau skaitė klasiką, šešerių krimto aukštąją matematiką, aštuonerių ėmė programuoti, penkiolikos įkūrė pirmąją savo įmonę ir vadovavo dešimčiai hakerių, 19-os jau dirbo Silicio slėnyje. Tang anksti paliko mokyklą, kad galėtų pasinerti į savo aistrą – technologijas, o išsilavinimą įgijo savarankiškai. Jos IQ koeficientas prilygsta genijui – 180. Baigusi verslininkės karjerą, Audrey Tang buvo „Apple“ konsultante, dirbo daugelyje tarptautinių projektų atvirų duomenų srityje, kuriant technologines inovacijas, leidžiančias vyriausybėms efektyviau veikti ir bendradarbiauti su visuomene.

Tapusi Taivano Skaitmeninės ekonomikos ministre, Tang siekia, kad dirbtinis intelektas ir technologijos pakeistų visuomenės ir valdžios bendradarbiavimo bei veikimo būdus. Taivanas ir Audrey Tang išgarsėjo visame pasaulyje, kai pirmieji, dar prieš PSO paskelbiant pandemiją, pritaikė technologijas bei atvirus duomenis pandemijai valdyti. Jų metodai vadinami sėkmingiausia pasaulyje mobilizacija prieš COVID-19.

Audrey Tang įsitikinusi, kad „technologijos gali kurti pasitikėjimą, suvaržyti „melagienas“ ir stiprinti demokratiją“.

IT genijus ir daoizmo filosofijos šalininkė Audrey Tang nesitapatina su konkrečia lytimi ir yra pirmoji translytė Taivano ministro poste.

Empatija ir dialogas: kaip sumažinti smurtą konfliktinėse situacijose?

Fleur Ravensbergen

taikos derybininkė

Per 14 pastarųjų metų Fleur padėjo ieškoti taikių sprendimų daugelyje ginkluotų konfliktų – nuo Irako, Jemeno iki Sudano, derėjosi dėl nusiginklavimo su Šiaurės Airijos IRA ir baskų grupuote ETA.

Skaityti daugiau

Kaip reikėtų bendradarbiauti su ginkluotomis grupuotėmis, sukilėliais, kovotojais už laisvę ir teroristais? Žmonės, kurie žudo, kankina, bombarduoja ar kovoja. Fleur pasidalins patirtimi, kas padeda rasti taikius sprendimus su žmonėmis, su kuriais, atrodo, susitarti neįmanoma. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti derybininkas ir kokie veiksmai padeda pasiekti rezultatų.

Fleur Ravensbergen yra Dialogo patariamosios grupės (DAG) direktoriaus pavaduotoja, kuri palengvina politinį dialogą, kad sumažintų smurtą, ir tikisi sukurti ar plėtoti politinius dialogus tarp ginkluotų grupuočių, vyriausybių ir tarptautinių organizacijų. Ji sėkmingai sudarė palankesnes sąlygas dialogui dėl paliaubų, ginkluotų grupuočių repatriacijos, deeskalacijos smurtinių išpuolių metu, įtariamųjų tarptautiniais nusikaltimais perdavimo atsakomybei pagal įstatymus ir okupuotų teritorijų išlaisvinimo sąlygų.

Be to, ji dėsto konfliktų sprendimą Amsterdamo universitete.

Istorinis džiazas: kas būtų, jei Lietuva nebūtų okupuota?

Norbertas Černiauskas

istorikas, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius

Įsivaizduokime, kad 1940 m. Lietuva nėra okupuojama sovietų (o juk taip irgi galėjo atsitikti), kaip laisva šalis atrodytų 1970-aisiais, maištaujančio jaunimo bei kontrkultūros epochoje, kaip mes gyventume ir apie ką diskutuotume 1990-aisiais, Vakarų pasaulio gerovės piko laikais, o kaip atrodytume šiandien?

Skaityti daugiau

Go Forward! konferencijoje kviečiame į Norberto Černiausko provokaciją: „Istorikai nėra linkę kelti klausimo kas būtų, jeigu būtų? Tačiau imkime ir pamėginkime šį klausimą ne tik iškelti, bet ir į jį atsakyti. Nes tam, kad suprastume, kaip buvo iš tikrųjų, mes visada turime suprasti, kaip nenutiko. Istorija nėra tik nuoseklių priežasčių ir pasekmių gija, atvirkščiai, ją kuria žmogus, kuris kartu yra ir racionali, ir spontaniška, nenuspėjama būtybė. Įsivaizduokime, kad 1940 m. Lietuva nėra okupuojama sovietų (o juk taip irgi galėjo atsitikti), kaip laisva šalis atrodytų 1970-aisiais, maištaujančio jaunimo bei kontrkultūros epochoje, kaip mes gyventume ir apie ką diskutuotume 1990-aisiais, Vakarų pasaulio gerovės piko laikais, o kaip atrodytume šiandien?“.

Tikriausiai daugelis istoriko dr. Norberto Černiausko pavardę sužinojo praėjusią vasarą, kaip jo dramaturgiškai sukonstruota mokslo studija „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ tapo trokštamiausia kiekvieno išsilavinusio žmogaus knyga. Norbertas į paskutinius Nepriklausomos Lietuvos metus pažvelgė netikėtais rakursais – vienu metu ir per mikroskopą, ir pro teleskopą. Jo išleista iš karto tapo bestseleriu, knygos tiražai kartoti keturis kartus, metų knygų rinkimuose pripažinta geriausia negrožine 2021 m. knyga.

Kaip gyvensime Marse?

Dr. Inga Popovaitė

sociologė

Inga tiria mažų grupių dinamiką ir emocijas kosmoso sąlygomis. Mokslininkė išbandė gyvenimą Marso aplinkoje, tyrė, kaip keičiasi žmonių elgesys mažoje grupėje, ribotoje erdvėje, su menkomis judėjimo galimybėmis.

Skaityti daugiau

Pagalvokime apie tarpplanetinę žmonijos ateitį. Tyrėjai ir inžinieriai jau dešimtmečius ruošiasi pirmiesiems žingsniams Raudonojoje planetoje, kurioje kol kas viešpatauja robotai. Kaip elgsis, gyvens ir sugyvens pirmieji astronautai Marso bazėje? Į šiuos klausimus bandys atsakyti socialinių mokslų daktarė Inga Popovaitė tyrimus atlikusi Mars Desert Research Station (JAV) tyrimų stotyje. Per dvi savaites praleistas Jutos dykumoje ji ne tik susirinko duomenų savo disertacijai, bet ir išbandė, ką reikštų gyvenimas Marse.

Inga Popovaitė gavo socialinių mokslų daktarės laipsnį Ajovos universitete JAV. Šiuo metu ji yra KTU mokslinė darbuotoja ir toliau tęsia socialinius žmonių tyrimus kosmoso sąlygomis.